smilti

smilti
1 smìlti, smỹla (-sta J, NdŽ, Rtr, 1, sminla J), -o intr. Rtr, 437, NdŽ, 1 pamėginus ko, justi norą, smalsti, stalgti: Tu smilsti arelkos kaip veršis prie piršto J. Katė smil̃s pelės, t. y. norės daugiau, kad vieną suės J.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • smilti — 2 smìlti, smỹla ( sta), o (kor. klaida? = svilti) tr. KŽ; G110, M apsvilti (drabužius), apsideginti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • smiltis — smiltìs sf. sing. (4) DŽ, NdŽ, Šlu, Vn, Erž, Jrb, Raud, Slv, Jnšk, Sk, (3) KII142, KGr196, DūnŽ, Š, NdŽ, Plšk, Grd, Všv, smìltis (1) DŽ, NdŽ, Kv, Krtn, Plng, Jdr, End, Pkl, Skd, sm. CII363 1. H, R299, MŽ, MŽ399, N, K, M, J žr. smiltys 1:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • smiltingas — smiltìngas, a adj. (1) J, NdŽ, à (3) Š, smìltingas (1) NdŽ; M, Amb, LL142, G110 kuriame gausu smilčių, su smilčių priemaišomis, smėlėtas: Virvytės dugnas yr smìltingas Vkš. Dar kai broliai maži buvo, jų žaidimų vieta buvo netoli namų esanti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • smiltingas — smilti̇̀ngas, smilti̇̀nga bdv …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • smiltinga — smilti̇̀ngas, smilti̇̀nga bdv …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • smiltis — smilti̇̀s, smi̇̀ltis dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • smiltis — smilti̇̀s, smi̇̀ltis dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • smiltinė — smiltìnė sf. (2) 1. LL142, NdŽ, KŽ smėlio dėžė. 2. KŽ spjaudyklė. 3. rš bot. smiltyninis šlamutis (Helichrysum arenarium) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • smiltinis — 2 smiltìnis, ė adj. (2) K, Rtr, NdŽ, smìltinis (1); L 1. N, K, A1884,184, M, LL142 susidaręs iš smilčių: Nūmetė [rankšluostį] – pasidarė smiltìnis kalnas LKT42(Pkl). Yra vienas kalnelis smiltinis, vadinamas Lapinkalniu Brt. Smiltìnė sekluma… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • мел — род. п. а, блр. мел, др. русск. мѣлъ, ст. слав. мѣлъ ἄσβεστος (Супр.), др. сербск. мѣль, словен. mе̑l ж., диал. mȋl м., ж. землистый рухляк , польск. miaɫ пыль, порошок; (стар.) мел , н. луж. měɫ крахмал , měɫnу тонкий, мелкий . Вероятно,… …   Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”